- smalinti
- 2 ×smãlinti (-yti), -ina, -ino 1. NdŽ žr. smaluoti 1: Jeigu smãlintus marškinius užsidegsi ant kūno, ir sudegs J. Teip išmirkyti ir patepti mieteliai … ilgiau laikos už smalintus arba apdegintus mietelius TS1901,4-5b. 2. NdŽ, Šmk, Dsm žr. smalyti 1: Sudaužysiu kada tą pypkę: smãlina i smãlina diendien Mžš. Nesmãlink tiek daug, sūneli, sveikatą pagadinsi Srv. Tavo draugas daugiau smalina kaip kalba Grk. ║ tr. smilkyti: Tą vaiką smãlina an tų dūmų, varo išgąstį Sk. 3. žr. smalyti 3: Bet tu ir smãlini tą pečių: čia dvi duonos iškeps Žvr. | refl.: Smãlinamės su žaliom malkom Ldvn. ║ deginti: Kam tep smalini malkas be pasgailėjimo?! Kpč. 4. tr. Lš smarkiai kepti, čirškinti: Kaži ką smãlina, čia tų dūmų pilna – negali akių pramerkt Dkš. Na, ką tu čia taip smãlini vakarienei, kad net lauke kvepia Lkč. 5. intr. greitai, smarkiai eiti: Žiūrau – Stasys per kalną susirietęs kad smãlina! Al. Palauk tep greitai nesmalinęs, kartu eisim Lš. \ smalinti; apsmalinti; įsmalinti; išsmalinti; nusmalinti; pasmalinti; prismalinti; susmalinti; užsmalinti
Dictionary of the Lithuanian Language.